prakaitinis

prakaitìnis, -ė adj. (2) 1. išskiriantis prakaitą: Dulkės su prakaitu užkamšo prakaitines skyliukes rš. Riebalinės ir prakaitinės liaukos EncI142. ║ praleidžiantis prakaitą: Prakaitiniai marškiniai (pasiūti iš tinklelio) Šts. ║ varantis prakaitą: Prakaitiniai vaistai rš. 2. prk. labai sunkus, varginantis: Prakaitìnis darbas ateina – rugiapjūtė Prng. 3. kasdieninis, darbinis, nešvarus nuo prakaito: Prakaitìnę kepurę antsimovęs atejo į vakarelį Dr.